Profesionalūs patarimai, kaip kaupti pensijai savarankiškai dirbantiems asmenims

kaip kaupti pensijai savarankiskai dirbantiems asmenims

Nors dažnam karjerą tik pradedančiam žmogui pensija atrodo nesuvokiamai toli, būtent tada padaryti sprendimai gali lemti finansinę padėtį brandžiame amžiuje. Šis birželis – paskutinis mėnuo, kai dar galima rinktis, ar toliau kaupti papildomai (arba pradėti kaupti anksčiau to nedariusiems), ar stabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Jeigu asmuo nepraneša apie nenorą kaupti, jis atsitiktine tvarka priskiriamas vienai iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pradeda kaupti asmeninei pensijai.

Apie galimybes ir naudingiausius taupymo pensijai sprendimus asmenims, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą (IVP) arba verslo patentą (VP), kalbamės su finansų konsultante Laura Kurmyte.

Nemaža dalis jaunų žmonių nepasitiki valdžia ir netiki pensijų sistemos ilgaamžiškumu, kiti tiesiog kol kas apie tai negalvoja ir sprendimus atidėlioja ateičiai. Kodėl svarbu nenumoti į tai ranka ir pasirūpinti pensijos kaupimu jau dabar?

Statistika rodo, kad išėję į pensiją gausime tik 35 proc. buvusių pajamų. Tai yra, jei uždirbdavote 1000 eurų  pensija tik iš „Sodros“ būtų 350 Eur. Vargu, ar tokios sumos užtektų pragyvenimui. Pasidomėjus ateities pensija sustiprėja, poreikis ieškoti papildomų būdų kaip užsitikrinti orią ir finansiškai saugią senatvę, užuot tikintis, kad valdžia viskuo pasirūpins.

Mokėdami mokesčius „Sodrai“ kaupiame taškus, kurie ateityje bus perskaičiuoti į pinigus. Kaip tai veikia? Kokio dydžio išmokos galime tikėtis iš „Sodros“, kai sulauksime pensijinio amžiaus?<.p>

„Sodros“  pensiją sudaro dvi dalys. Bendroji dalis priklauso nuo darbo stažo. 2019 m. bazinės pensijos dydis yra 164,59 Eur, būtinas darbo stažas – 31 metai (iki 2026 m. kasmet bus didinamas po 6 mėn. iki 35 m.). Tad sukaupus dabar būtiną 31 m. stažą, bendroji pensijos dalis būtų 164,59 Eur (31/31*164,59), o sukaupus 40 m. stažą, bendroji pensijos dalis būtų 212,37 Eur (40/31*164,59). Individualioji dalis („Sodros“ taškai) priklauso nuo gautų pajamų. Šią dalį galime apskaičiuoti kaip sukauptų apskaitos vienetų (AV) ir kiekvienais metais iš naujo nustatomos jo vertės (2019 m. AV vertė – 3,52 Eur) sandaugą. 1 AV sukaupiamas, jei visus 12 mėn. per metus buvo gautas vidutinis darbo užmokestis (VDU), kuris šiuo metu Lietuvoje siekia 1136,20 Eur. Pavyzdžiui, sukaupus 31 m. stažą ir visada gavus VDU, individualioji pensijos dalis būtų 109,12 Eur (1AV*31)*3,52). Taigi, susumavus abi dalis, pensija gautųsi 273,71 (164,59+109,12).

Deja, naivu tikėtis, kad pensijos augs. Dabartinė pensijų mokėjimo sistema remiasi solidarumo principu – dabar dirbantys asmenys išlaiko pensininkus, o ateityje šiuos dirbančius išlaikys kiti, kurie dirbs tuo metu. Jei mažės dirbančiųjų ir sistema veiks pagal tuos pačius principus, pensijos neturi prošvaisčių kilti.

Tačiau yra galimybė šias prognozuojamas sumas padidinti asmeninei pensijai kaupiant papildomai. Kokie esminiai II ir III pensijų kaupimo pakopos skirtumai?

II ir III pakopos yra skirtos kaupti pensijai, tačiau tikrai skiriasi viena nuo kitos. II pakopoje pinigus galima pasiimti tik išėjus į pensiją (mirties atveju pinigus paveldi artimieji), o III pakopa – savanoriškas taupymas, žmogus moka tiek, kiek jis nori ir gali mokėti, be to, gali bet kada panorėjęs išsiimti pinigus. II pakopoje valstybė skatina kaupti, prisidėdama iki 17 Eur/mėn, jei žmogus kaupia maksimaliai, o III pakopoje valstybės paskata kaupti pensijai yra gyventojų pajamų mokesčio lengvata (galimybė susigrąžinti iki 20 proc. nuo per metus sumokėtų įmokų).

Šiuo metu asmenims, dalyvaujantiems II pakopos pensijų kaupime ir pasirinkusiems maksimalų kaupimą nuo uždarbio, atskaičiuojami 3 proc. Jei žmogus dirba pagal IVP arba VP, 3 proc. skaičiuojami nuo deklaruojamų pajamų, o papildomi 1,5 proc., kuriuos perveda valstybė – nuo vidutinio šalies atlyginimo.

II pakopoje nėra galimybės anksčiau panaudoti sukauptų lėšų, tad visos jos tikrai sukaupiamos pensijai. Kiti kaupimo įrankiai neapsaugo nuo grėsmės pasinaudoti pinigais anksčiau ir senatvėje likti tik su vargana pensija iš „Sodros“.

Kodėl verta kaupti pensijai papildomai? Ar trečiajai pakopai galima priskirti ir investicijas į mokslus, būstą, santaupas?

Vaikų mokslai ar būsto paskola ir III pensijų kaupimo pakopa yra skirtingi dalykai. Lietuvos bankas pateikia tokį apibrėžimą: III pakopos pensijų fondai – papildomas savanoriškas pensijos kaupimas. Šiuose pensijų fonduose kaupiamos pensijų fondo dalyvio savarankiškai (arba jo darbdavio) pervestos lėšos. Lietuvos bankas reguliariai skelbia III pakopos pensijų fondų rezultatus. Kiti paminėti dalykai taip pat yra investavimo į ateitį įrankiai, tačiau nereikėtų jų painioti. Kuo daugiau pajamų šaltinių išėjus į pensiją asmuo turės, tuo geriau jam pačiam. Jei tik yra galimybė, visada sakau – kaupkite, nes pinigų ateityje tikrai  prireiks. Nereiktų tikėtis, kad vien II pakopa išgelbės ir būsite turtingi. Kaupimas II pakopos pensijų fonduose „Sodros“ pensiją padidins iki 30 proc.

Kokie efektyviausi kaupimo būdai savarankiškai dirbantiems asmenims, norintiems užsitikrinti ramią senatvę?

Dažniausiai dirbantys su IVP ir  VP mokesčius moka nuo minimalios algos dydžio arba dar mažiau, nes veiklą vykdo ne visas dienas, be to, beveik trečdalį pajamų nurašo kaip sąnaudas, todėl dažnai jų dalis į pensijų fondą būna mažesnė nei valstybės dalis. Apskritai, II pakopa labai apsimoka vidutinį arba mažesnį nei vidutinį atlyginimą gaunantiems asmenims. Į juos labiausiai ir orientuota ši reforma. Žmonėms, kurie dirba su IVP ar VP, rekomenduojame kaupti III pakopos fonduose, kur jie gali savarankiškai taupyti ateičiai, pervesdami savo pasirinktą sumą. Rekomenduojama atsidėti nuo 10 proc. gaunamų pajamų.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į stažo skaičiavimą. Už metų veiklą 12 mėnesių stažas savarankiškai dirbantiems asmenims skaičiuojamas tik tuomet, jei deklaruojama ne mažiau nei 16 tūkst. Eur pajamų per metus. Jei deklaruojamas uždarbis mažesnis, skaičiuojama ir mažiau stažo. Dažnai savarankišką veiklą pasirinkusiems asmenims priskaičiuojama perpus mažiau stažo nei dirbantiems pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad norint sukaupti būtiną stažą žmogui reiktų dirbti 50, 60 ar dar daugiau metų. To padaryti beveik neįmanoma, tad pagal IVP ar VP dirbantiems asmenims, norint užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje, būtina kaupti II arba III pakopos pensijų fonduose.

Ar galime būti tikri, kad pensijinis laikotarpis nepailgės ir galima tikėtis ramios pensijos tik iš „Sodros“?

Jei demografinė situacija ir emigraciniai rodikliai nepagerės, gali būti, kad pensijinis amžius ilgės. Kitu atveju reiktų arba didinti mokesčius dirbantiesiems, arba mažinti pensijas. Turbūt optimaliausia būtų ilginti pensijinį amžių. Tačiau tokių svarstymų kol kas negirdėti.

Net ir dirbantiems pagal darbo sutartis, prognozuojama „Sodros“ pensija yra nedidelė, o pasirinkusiems savarankiškos veiklos formas ji bus dar mažesnė.  Todėl apsisprendusiems stabdyti kaupimą (tą padaryti reikia iki birželio 30 d.), svarbu suprasti, kad papildomus 3 proc., kurie liks prie atlyginimo, reikėtų panaudoti pasirinktiems taupymo ateičiai įrankiams, jų nepravalgyti, neišleisti kasdieniams poreikiams, kad senatvė netaptų našta.

Turite klausimų dėl pensijų kaupimo, mokesčių, stažo ar kitų neaiškumų dėl individualios veiklos vienu ar kitu susijusiu klausimu, prisijunkite prie didžiausios „Freelancerių darbo pasiūlymai“ bendruomenės Lietuvoje bei sekite mūsų FDP.LT puslapį Facebook, kuriame galėsite sužinoti dar daugiau naudingos, su individualia veikla ir freelancinimu susijusios informacijos.

Parašykite komentarą per Facebook